Cholesterolis dažnai pristatomas kaip pagrindinis širdies ligų kaltininkas, tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė. Tai nėra tiesiog „blogas“ rodiklis, kurį reikia kuo labiau sumažinti. Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga – jis reikalingas hormonų gamybai, smegenų veiklai, nervų sistemai, tulžies susidarymui, vitamino D sintezei ir net ląstelių membranų stabilumui. Be jo organizmas paprasčiausiai negalėtų normaliai funkcionuoti.

Problema prasideda ne tada, kai cholesterolis yra, o tada, kai jo kiekis ima kilti kaip pasekmė kitų sutrikimų organizme. Viena iš mažiau aptariamų, bet moksliškai pagrįstų priežasčių – vario trūkumas.

Varis yra mikroelementas, kuris dalyvauja daugybėje svarbių procesų: energijos gamyboje mitochondrijose, geležies apykaitoje, antioksidacinėje apsaugoje ir riebalų metabolizme. Kai organizmui jo trūksta, riebalai nebeskaidomi efektyviai, kepenų veikla silpnėja, o energijos gamyba tampa neefektyvi. Dėl to gali pradėti kauptis cholesterolis ir trigliceridai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad vario trūkumas gali didinti bendrą cholesterolį, LDL („blogąjį“ cholesterolį) ir trigliceridus, o kai kuriais atvejais mažinti HDL („gerąjį“ cholesterolį). Be to, didėja oksidacinis stresas, kuris dar labiau apsunkina cholesterolio panaudojimą organizme.

Mineralų disbalansas gali paveikti daugiau nei galvojate

Įdomu tai, kad kai kuriuose tyrimuose su žmonėmis, sumažinus vario kiekį maiste, cholesterolio rodikliai pradėjo kilti dar prieš atsirandant kitiems akivaizdiems trūkumo požymiams, tokiems kaip mažakraujystė. Tai rodo, kad lipidų pokyčiai gali būti vieni iš ankstyviausių signalų, kad organizme kažkas vyksta ne taip.

Todėl aukštas cholesterolis nebūtinai reiškia, kad žmogus valgo per daug riebalų ar „blogą“ maistą. Kartais tai rodo, kad organizmui trūksta resursų tinkamai valdyti riebalų apykaitą.

Svarbu suprasti, kad vien vario kiekis organizme dar nieko nepasako. Didelę reikšmę turi tai, ar organizmas sugeba jį panaudoti. Tam reikalinga visa sistema – ceruloplazminas, vitaminas A (retinolis), magnis, B grupės vitaminai, sveikos kepenys ir sklandi tulžies tėkmė.

Pavyzdžiui, be vitamino A kepenys negali tinkamai „įdarbinti“ vario, įjungiant jį į baltymus, tokius kaip ceruloplazminas. Tokiu atveju varis gali būti organizme, bet jis lieka neaktyvus. Panašiai veikia ir kepenų perkrova – jei jos dirba prastai, lėtėja mineralų metabolizmas, o kartu ir riebalų apykaita.

Magnis ir B grupės vitaminai taip pat yra būtini fermentų veiklai ir energijos gamybai. Be energijos organizmas negali efektyviai reguliuoti jokių procesų, įskaitant ir cholesterolio balansą. Tuomet didėja oksidacinis stresas, kuris dar labiau trikdo visą sistemą.

Svarbus veiksnys yra ir geležies perteklius. Per didelis jos kiekis gali skatinti oksidacinį stresą ir slopinti vario funkcijas. Panašiai veikia ir per didelis cinko kiekis – jis gali trukdyti vario pasisavinimui.

Negalima pamiršti ir streso bei žarnyno būklės. Lėtinis stresas keičia hormoninę sistemą, didina uždegimą ir trikdo mineralų apykaitą. Tuo tarpu pažeistas žarnynas gali tiesiog neleisti variui tinkamai pasisavinti.

Todėl labai dažnai problema slypi ne tik tame, kad vario gaunama per mažai, bet ir tame, kad organizmas nebesugeba jo tinkamai panaudoti.

Kalbant apie tyrimus, vienas skaičius retai atspindi tikrąją situaciją. Dažniausiai vertinamas serumo varis ir ceruloplazminas, tačiau papildomai gali būti analizuojamas laisvas varis, šlapimo varis, cinkas, feritinas, geležis, transferinas, CRB ir kepenų rodikliai. Taip yra todėl, kad varis glaudžiai susijęs su daugeliu sistemų – nuo energijos gamybos iki uždegimo kontrolės.

Dar vienas svarbus aspektas – uždegimas. Jo metu vario kiekis kraujyje gali būti net padidėjęs, tačiau tai nereiškia, kad jo pakanka ląstelėse. Dėl to žmogus gali turėti „gerus“ tyrimų rezultatus, bet vis tiek jausti nuovargį, patirti plaukų slinkimą, ankstyvą žilimą, energijos stoką ar turėti aukštą cholesterolį.

Ką organizmas bando pasakyti padidėjus cholesterolio lygiui?

Galiausiai svarbu suprasti, kad su cholesteroliu nereikia kovoti kaip su priešu. Reikia suprasti, kodėl jis kyla. Dažnai tai yra organizmo atsakas į uždegimą, oksidacinį stresą, hormonų disbalansą, prastą tulžies tekėjimą, insulino rezistenciją, skydliaukės lėtumą ar energijos trūkumą.

Su amžiumi cholesterolio didėjimas taip pat gali būti natūralus procesas. Organizmui reikia daugiau „statybinės medžiagos“ hormonams, smegenims ir ląstelių atsinaujinimui. Ypač moterims po menopauzės, kai mažėja estrogenų, cholesterolio lygis dažnai kyla net ir nekeičiant mitybos.

Todėl vyresniame amžiuje šiek tiek aukštesnis cholesterolis nebūtinai reiškia problemą. Kai kurie tyrimai net rodo, kad labai žemas cholesterolio lygis gali būti susijęs su didesne silpnumo, infekcijų ar bendros sveikatos pablogėjimo rizika.

Svarbiausia – vertinti ne vieną skaičių, o visą kontekstą: trigliceridus, HDL, gliukozę, insuliną, uždegiminius rodiklius, kepenų veiklą, skydliaukę, energijos lygį ir bendrą savijautą.

Kai kuriais atvejais, ypač esant labai aukštam cholesterolio lygiui ar paveldimoms formoms, gali prireikti ir medikamentų. Tačiau net ir tada svarbu nepamiršti, kad jie dažniausiai mažina simptomą, o ne pašalina priežastį.

Todėl vietoje kovos su cholesteroliu verta pradėti nuo klausimo: ką mano organizmas bando man pasakyti?